1. Mes važiuojame valandomis, kad pridėtume tą VIENĄ daiktą (pavyzdžiui, tą „Camark pyrago paukštį“) į savo kolekciją . Širdis nori to, ko nori, o kartais tai reiškia laiko registravimą kelyje.
2. Buvimas „malonus“ niekur mūsų niekur nevedė. Gerai, kad mes čia perdėtai stengiamės - mes visada gražūs! - bet kai reikia suskubti, niekas nėra asmeniška. Mūsų prioritetas yra sąžiningas susitarimas ir mes nebijome būti tiesioginiai.
3. Mes gailimės pirkėjų, bet tik dėl dalykų, kurių nenusipirkome. Faktas, kad jūs sekmadienį grįžote į antikvarinių daiktų mugę, nusipirkote tą puošnią (nors ir per brangią) Chippendale'o spintelę, tik sužinojote, kad kažkas ją užkabino, vis dar jus persekioja.
4. Tas kaimynas su sunkvežimiu yra mūsų geriausias geriausias draugas. Kaip kitaip mes grįšime šį daiktą namo?
5. Kaltė dėl turto pardavimo yra reali. Jaučiamės blogai kasinėdamiesi su neseniai išvykusiųjų žemiškomis nuosavybėmis. T. y., Kol mūsų pavyzdyje nerasime angliško „transferware“ patiekalo.
6. Labai patinka mūsų pasiryžimas atsitiktiniams faktams . Vėliau žinodami, kad Kewpie lėlės iš pradžių buvo gaminamos iš sausainių, ar kad kabės nebuvo naudojamos baldų gamyboje iki XX amžiaus, galima sutaupyti. Keletas dalykų, dėl kurių ne tik vertintojas sužinojo, kad ne tik tai, jog sužinojome, kad mūsų įvertintas XIX amžiaus Elzaso indas yra tikroji reprodukcija, yra ne tik dalykas.
7. Nebūtina skubėti daugiau nei pamatyti Louis XVI Bergere fotelį, kurį ką tik nusipirkome už 15 dolerių, kurių kaina - 2 000 USD.
8. Išskyrus galimą pelno naudojimąsi minėta kėdė. Vieno „Therapy Therapy“ skaitytojas įvertino „labai retą Russel Wright sniego stiklinį daržovių dubenį“ už 6 USD „Pasadena“ taupių prekių parduotuvėje ir pardavė „eBay“ už 750 USD. (Tai 12 400% investicijų grąža, žmonės!)
Papasakok: kokios yra tavo didžiausios senovės kovos?
